Nedarbo dienų kalendorius

2026 m. pirmauja Lietuva ir Rumunija, kuriose yra po 16 valstybinių švenčių. Toliau rikiuojasi Albanija, Kipras, Suomija, Latvija ir Slovėnija su 15 švenčių. Kitame sąrašo gale yra Ispanija bei Anglija ir Velsas su 8 šventėmis ir Šveicarija, kurioje visos šalies mastu švenčiamos tik 4 šventės, nors kantonai prideda daug daugiau.

Svarbus ir dydis: dešimt didžiausių šio palyginimo ekonomikų 2026 m. vidutiniškai turi 10,3 valstybinės šventės, o visos 37 šalys 11,9.

Skaičiuoti šventes nėra tas pats, kas skaičiuoti nedarbo dienas. Šeštadienį pasitaikanti šventė nedarbo dienos neduoda, nebent įstatymas ją perkelia į darbo dieną. 2026 m. Albanija iš savo švenčių gauna 15 nedarbo dienų, nes savaitgaliais pasitaikančias šventes perkelia į pirmadienį. Toliau rikiuojasi Latvija ir Bulgarija su 13 dienų.

Lietuvoje švenčių daugiausia, tačiau 2026 m. 6 iš jų tenka savaitgaliui, todėl lietuviai gauna 10 nedarbo dienų. Latviai gauna 3 dienomis daugiau.

Mažiau, nei galėtų atrodyti, bet vis tiek daug. Ekonomistų Rosso ir Wagnerio tyrimo duomenimis, kiekviena papildoma darbo dieną pasitaikanti šventė sumažina metinį BVP maždaug 0,08%. Tai maždaug perpus mažiau, nei parodytų paprastas „vienos prarastos darbo dienos“ skaičiavimas, nes parduotuvės, restoranai ir kelionės per šventes uždirba daugiau, o dalis darbo atliekama vėliau.

Pagal šį konservatyvų vertinimą viena valstybinė šventė Vokietijai kainuoja apie 3,6 mlrd. eurų, Lietuvai apie 67 mln., o Latvijai apie 34 mln. eurų. Visose 37 šalyse kartu valstybinės šventės 2026 m. kainuoja apie 160 mlrd. eurų, daugiau nei visas metinis Slovakijos BVP.

Vienam gyventojui vaizdas kitoks: 2026 m. valstybinės šventės kainuoja apie 240 eurų vienam žmogui Latvijoje, 232 eurus Lietuvoje, 219 eurų Estijoje ir 300 eurų Vokietijoje, tačiau daugiau nei 700 eurų Islandijoje ir Liuksemburge, kur produkcija vienam žmogui daug didesnė.

Kiti vertinimai didesni. Vokietijos ifo institutas vienos šventės kainą vertina apie 8 mlrd. eurų, o Manheimo ZEW institutas pateikia intervalą nuo 0,055% iki 0,28% BVP. Šventės duoda ir naudos, kurios BVP nematuoja: tas pats tyrimas sieja jas su mažesniu nelaimingų atsitikimų darbe skaičiumi ir didesne trumpalaike laime.

Šaltiniai: Rosso ir Wagner, Euronews (2026 m. balandis); ifo institutas (2025 m. gegužė); ZEW Mannheim (2026 m.).

Kas trečią dieną. 2026 m. bent vienoje iš 36 šalių, kuriose švenčiamos valstybinės šventės, nedarbo diena būna 122 dienas. Likusias 243 dienas niekur Europoje valstybinės šventės nėra.

Įsivaizduokite, kad kiekvieną darbo dieną keliaujate į šalį, kurioje tą dieną švenčiama valstybinė šventė. Taip galėtumėte praleisti 81 iš 261 metų darbo dienos, beveik keturis mėnesius darbo. Ilgiausia nenutrūkstama švenčių seka kur nors Europoje trunka 7 dienas, nuo 2026 m. gegužės 27 d. iki birželio 2 d.; 2028 m. 9 dienas, nuo gegužės 1 iki 9 d. Ilgiausias laikotarpis, kai niekur nėra šventės, yra 16 dienų, nuo 2026 m. sausio 8 iki 23 d., ir 20 dienų 2027 m. balandį, kai Vakarų ir stačiatikių Velykos yra toli viena nuo kitos.

Daugiau nei ekonomikai. Įmonei darbo dieną pasitaikanti valstybinė šventė yra visiškai apmokama diena be darbo, o platesnė ekonomika dalį produkcijos atsigriebia. Kiekviena tokia diena sudaro apie 0,4% metinio darbo užmokesčio fondo.

2026 m. darbdaviai už valstybines šventes Latvijoje ir Bulgarijoje sumoka apie 5,0% metinio darbo užmokesčio fondo, Albanijoje 5,7%, Lietuvoje 3,8%, Estijoje 3,4% ir Vokietijoje 2,7%. Europos vidurkis yra 3,5%. Esant ES vidutinei darbo jėgos kainai, 34,90 euro per valandą, viena valstybinė šventė kainuoja apie 279 eurus vienam darbuotojui, arba maždaug 2 500 eurų vienam darbuotojui per metus.

Darbdaviams kainuoja tik darbo dienomis pasitaikančios šventės; šeštadienį ar sekmadienį pasitaikanti šventė nekainuoja nieko. Todėl kaina kasmet keičiasi. Latvijoje 2026 m. darbo dienoms tenka 13 švenčių, o 2027 m. tik 9, todėl 2027 m. darbdaviai už valstybines šventes sumokės apie 30% mažiau.

Šiuo požiūriu valstybinės šventės yra viena vertingiausių darbuotojų gaunamų naudų. Valstybė nusprendžia, darbdaviai moka, o darbuotojai dažniausiai jų net nelaiko nauda.

Šaltiniai: MELP skaičiavimai; Eurostato valandinės darbo jėgos sąnaudos 2025 m. (2026 m. kovas).

Darbo dienomis pasitaikančios valstybinės šventės yra apmokamos nedarbo dienos. Vidutinį darbo užmokestį gaunančiam darbuotojui 2026 m. jos vertos apie 1 170 eurų per metus Lietuvoje (vidutinis bruto darbo užmokestis 2 554 eurai per mėnesį, 10 apmokamų švenčių), 1 130 eurų Latvijoje (1 886 eurai, 13 švenčių) ir 930 eurų Estijoje (2 243 eurai, 9 šventės).

Palyginimui yra ir tikra kaina. Kai Danija panaikino Didžiąją maldos dieną, darbuotojai už vieną papildomą darbo dieną mainais gavo 0,45% atlyginimo padidinimą. Tokiu pagrindu Lietuvos 10 apmokamų švenčių prilygsta maždaug 4,5% atlyginimo padidinimui, Latvijos 13 švenčių maždaug 5,9%, o Estijos 9 šventės maždaug 4,1%.

Be valstybinių švenčių mėnesinį atlyginimą gaunantys darbuotojai automatiškai neuždirbtų daugiau; jie tiesiog dirbtų daugiau dienų už tą patį atlyginimą. Todėl valstybines šventes teisingiausia vertinti kaip naudą.

Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra (2026 m. I ketv.); Latvijos centrinė statistikos valdyba (2026 m. II ketv.); Estijos statistikos departamentas (2026 m. II ketv.); Danijos finansų ministerija, Brussels Times.

Kai kurie darbai niekada nesustoja: parduotuvės, ligoninės, logistika, gamyklos. Baltijos šalyse įstatymas užtikrina, kad tai apsimokėtų. Už darbą per valstybinę šventę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje mokamas bent dvigubas užmokestis, o visose trijose šalyse vietoj to galima gauti apmokamą poilsio laiką. Toliausiai eina Lietuva: čia darbuotojas paprastai turi sutikti apskritai dirbti per valstybinę šventę.

Baltijos šalys turi ir mažą, mažai žinomą bendrą privalumą: prieš valstybinę šventę darbo diena trumpesnė. Lietuvoje ir Latvijoje ji baigiasi valanda anksčiau. Estijoje darbo diena sutrumpinama trimis valandomis, bet tik prieš keturias šventes: Naujuosius metus, Nepriklausomybės dieną, Pergalės dieną ir Kūčias.

Kitur taisyklės gali būti stebėtinai skirtingos. Vokietijoje dirbti per valstybines šventes iš principo draudžiama, išskyrus būtinąsias paslaugas; įstatymas priedo nenumato, todėl priedai atsiranda iš kolektyvinių sutarčių, o didelė jų dalis neapmokestinama. Prancūzijoje gegužės 1-oji yra vienintelė diena, kurią įstatymas garantuoja kaip apmokamą nedarbo dieną, o tas, kas tą dieną turi dirbti, gauna dvigubą užmokestį; visos kitos šventės priklauso nuo susitarimų.

Bendro pobūdžio informacija, tai nėra teisinė konsultacija. Kolektyvinės ir darbo sutartys gali būti palankesnės.

Taip. Nuo 2024 m. Danija panaikino Didžiąją maldos dieną (Store Bededag), kuri buvo šventė nuo 1686 m., kad padėtų finansuoti gynybą. Danijos finansų ministerijos vertinimu, tai kasmet prideda prie BVP 9,4 mlrd. Danijos kronų (apie 1,3 mlrd. eurų), o darbuotojai kompensacijai gavo 0,45% atlyginimo padidinimą. Peticiją prieš šį sprendimą pasirašė daugiau nei 400 000 žmonių.

Vokietijoje 2025 m. tokį patį pasiūlymą pateikė ifo institutas. Forsa apklausos duomenimis, prieš buvo 65% vokiečių.

Šaltiniai: Brussels Times; AP; ifo institutas; Forsa žurnalui Stern.

Nes daugiau švenčių tenka savaitgaliams. Visoje Europoje 2026 m. darbo dienoms tenka 74% valstybinių švenčių, o 2027 m. tik 64%. Vidutinė šalis praranda daugiau nei vieną nedarbo dieną. Lietuvoje darbo dienoms 2026 m. tenka 10 švenčių, 2027 m. ir 2028 m. po 9, Latvijoje atitinkamai 13, 9 ir 8.

Darbdaviams atvirkščiai: 2027 m. kalendorius visose 37 šalyse prideda apie 19 mlrd. eurų vertės darbo laiko, palyginti su 2026 m.

Tik kelios: Jungtinė Karalystė, Albanija, Bulgarija, Vengrija, Šiaurės Makedonija ir Serbija savaitgaliais pasitaikančias šventes perkelia į darbo dieną, o Latvija reguliariai perkelia darbo dienas, kad sukurtų ilguosius savaitgalius. Lietuvoje savaitgalį pasitaikiusi šventė į darbo dieną neperkeliama. Daugumoje Europos šalių šeštadienį ar sekmadienį pasitaikanti šventė tiesiog prarandama.

Tik viena: Naujieji metai yra valstybinė šventė visose 36 šalyse, kuriose švenčiamos šventės. Toliau rikiuojasi pirmoji Kalėdų diena su 33 šalimis ir gegužės 1-oji su 31 šalimi. Balandį ir gegužę yra apie 40% visų Europos valstybinių švenčių, todėl tai sudėtingiausi mėnesiai tarptautiniams projektams.

Viena diena išskirtinė: Liuksemburgas yra vienintelė šalis, kurioje Europos diena, gegužės 9-oji, yra valstybinė šventė.

Danijoje, Nyderlanduose ir Norvegijoje 2026 m. 214 dienų nėra nė vienos valstybinės šventės, nuo gegužės 25 d. iki gruodžio 25 d. Ilgiausia Lietuvos pertrauka yra tik 78 dienos.

Tik 8 šalyse iš 37: Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje. Sąraše yra visos trys Baltijos šalys.

Graikija, Kipras, Bulgarija, Rumunija, Serbija ir Šiaurės Makedonija laikosi stačiatikių kalendoriaus, todėl 2026 m. jų Velykos yra balandžio 12 d., savaite vėliau nei likusioje Europoje. Albanija bei Bosnija ir Hercegovina švenčia abejas Velykas. Po visą Europą išsibarsčiusios komandos gali ilsėtis dvi skirtingas savaites.

Nedarbo diena už pasakytą „ne“. Graikija ir Kipras spalio 28 d. švenčia Ochi dieną. „Ochi“ reiškia „ne“: ši diena primena, kaip Graikija 1940 m. atmetė Mussolini ultimatumą.

Šventės, kurios niekada neduoda nedarbo dienos. Lietuvos Motinos diena ir Tėvo diena yra oficialios šventės, tačiau visada pasitaiko sekmadienį: pirmąjį gegužės ir pirmąjį birželio sekmadienį.

Vasara balandį. Islandijos pirmoji vasaros diena pagal seną šiaurietišką kalendorių pasitaiko paskutinį balandžio ketvirtadienį, kai dar gali snigti. Islandija rugpjūtį turi ir Prekybos dieną, kurios pavadinimas reiškia prekybos darbuotojų nedarbo dieną.

Šventė abėcėlės garbei. Bulgarija ir Šiaurės Makedonija gegužės 24 d. nedirba šv. Kirilo ir Metodijaus bei slavų rašto garbei. Albanija lapkričio 22 d. švenčia savo Abėcėlės dieną.

Šventė naujos šventosios garbei. Albanija rugsėjį suteikia nedarbo dieną Motinos Teresės, kanonizuotos 2016 m., garbei.

Sugrįžusi šventė. Italija 1977 m., siekdama sutaupyti, panaikino šv. Pranciškaus Asyžiečio dieną, spalio 4-ąją, ir atkūrė ją nuo 2026 m. Pirmą kartą ji pasitaikė sekmadienį, todėl pirmoji tikra nedarbo diena bus 2027 m.

Dirbti šeštadienį, kad laisvas būtų penktadienis. Vengrijoje ir Latvijoje tarp šventės ir savaitgalio įsiterpusi darbo diena gali tapti nedarbo diena, jei kelias savaites anksčiau dirbama papildomą šeštadienį.

Šaltiniai: šalių švenčių kalendoriai, nuo 2026 iki 2028 m.; Wanted in Rome (Italija, 2025 m. spalis).

Joninės. Līgo ir Jāņi Latvijoje, Joninės Lietuvoje, jaanipäev Estijoje, Juhannus Suomijoje ir Midsommar Švedijoje išaugo iš ikikrikščioniškų saulėgrįžos švenčių: laužai, vainikai ir budėjimas trumpiausią metų naktį.

Navruzas. Albanija valstybine švente švenčia persų Naujuosius metus, kovo 22 d. Jų pavasario tradicijos, kaip teigiama, siekia daugiau nei 3 000 metų. Pagonišką kilmę turi ir Albanijos kovo 14 d. Vasaros diena, pavasario šventė iš Elbasano miesto.

Seniausias įvykis. Be didžiųjų krikščioniškų švenčių, seniausias šiame palyginime visos šalies švente minimas įvykis yra apaštalo Pauliaus laivo sudužimas prie Maltos, tradiciškai datuojamas apie 60 m. po Kr. ir minimas kasmet vasario 10 d.

Karaliai ir įkūrėjai. Vengrija rugpjūčio 20 d. pagerbia šv. Steponą, pirmąjį šalies karalių, karūnuotą apie 1000 m. ir minimą nuo jo kanonizacijos 1083 m. Čekija liepos 5 d. mini šv. Kirilo ir Metodijaus atvykimą 863 m. Lietuvos Valstybės diena, liepos 6-oji, primena karaliaus Mindaugo karūnavimą 1253 m.

Sena data, jauna šventė. Šveicarijos nacionalinė šventė rugpjūčio 1 d. primena 1291 m. sąjungą, vieną seniausių Europos įkūrimo datų, tačiau visos šalies valstybine švente ji tapo tik 1994 m.

Šaltiniai: šalių švenčių kalendoriai; UNESCO (Navruzas).

Šalys. 37 Europos šalys, kurias apima MELP programėlės kalbos, įskaitant visas 27 ES valstybes nares. Ne visos Europos šalys įtrauktos, todėl „Europa“ šiame puslapyje reiškia šias 37 šalis, o „10 didžiausių ekonomikų“ dešimt didžiausių iš jų. Regionai: Vidurio ir Rytų Europa reiškia 11 Vidurio ir Rytų Europos ES valstybių narių; Vakarų Balkanai reiškia Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Šiaurės Makedoniją ir Serbiją.

Kaip skaičiuojame. Tik visos šalies valstybinės šventės; regioninės šventės (pavyzdžiui, Vokietijos žemėse, Ispanijos regionuose ar Šveicarijos kantonuose) neįskaičiuojamos. Jungtinės Karalystės duomenys taikomi Anglijai ir Velsui. „Darbo dienomis“ apima šventes ir perkeltas poilsio dienas, pasitaikančias nuo pirmadienio iki penktadienio. Islamo švenčių datos apytikslės. Ukraina dėl karo padėties sustabdė valstybines šventes.

Ekonominė kaina. Apytiksliai 0,08% metinio BVP už kiekvieną darbo dieną pasitaikančią šventę, remiantis Rosso ir Wagnerio tyrimu. BVP ir BVP vienam gyventojui yra TVF 2025 m. vertinimai (World Economic Outlook, 2026 m. balandis), perskaičiuoti maždaug 1,13 JAV dolerio už eurą kursu. Airijos BVP vienam gyventojui dirbtinai padidintas dėl tarptautinių bendrovių apskaitos, todėl jos kaina vienam gyventojui pervertinta. Vertinimai orientaciniai, ne prognozės.

Darbdavio kaina. Darbo dienomis pasitaikančios apmokamos valstybinės šventės, padalytos iš metų darbo dienų (nuo pirmadienio iki penktadienio) skaičiaus: 2026 ir 2027 m. 261, 2028 m. 260. Skaičiuoklė daro prielaidą, kad šventės apmokamos visa apimtimi, kaip įprasta daugumoje Europos šalių.

Švenčių duomenys. Remiasi atvirojo kodo švenčių duomenų rinkiniu, patikrintu nuo 2026 iki 2028 m. Vyriausybės gali perkelti ar pridėti nedarbo dienas; prieš priimdami su darbo užmokesčiu susijusius sprendimus, pasitikrinkite oficialius šaltinius.

Šaltiniai. Atvirojo kodo švenčių duomenų rinkinys, palygintas su šalių švenčių kalendoriais nuo 2026 iki 2028 m.; TVF World Economic Outlook (2026 m. balandis); Rosso ir Wagner, Euronews (2026 m. balandis); ifo institutas (2025 m. gegužė); ZEW Mannheim (2026 m.); Eurostato valandinės darbo jėgos sąnaudos 2025 m. (2026 m. kovas); Valstybės duomenų agentūra (2026 m. I ketv.); Latvijos centrinė statistikos valdyba (2026 m. II ketv.); Estijos statistikos departamentas (2026 m. II ketv.); Danijos finansų ministerija, Brussels Times; AP; Forsa žurnalui Stern; UNESCO (Navruzas); Wanted in Rome (2025 m. spalis).