Hibridinis darbas pakeitė tai, kaip komandos jungiasi ir bendradarbiauja.
Kai kolegos dirba iš namų, biurų ar net skirtingų laiko juostų, natūralios, spontaniškos ryšio akimirkos – tos, kurios padeda kurti pasitikėjimą ir stiprinti komandą – dažnai išnyksta. Būtent todėl komandos formavimo veikla šiandien nėra vien tik socialinis priedas – ji tapo gyvybiškai svarbi norint palaikyti komandinę dvasią, pasitikėjimą ir moralę.
Stipri hibridinė komanda nesusiformuoja atsitiktinai.
Ji kuriama sąmoningai, nuosekliai ir su aiškiu tikslu. Net jei žmonės nesidalija ta pačia fizine erdve, galima sukurti bendrą tikslo jausmą ir abipusį pasitikėjimą – reikia tik tinkamo požiūrio.
Kodėl hibridiniuose kolektyvuose svarbus komandos formavimas?
Tradiciniame biure santykiai užsimezgdavo natūraliai: atsitiktiniai pokalbiai prie kavos, bendri pietūs ar greiti pasiteiravimai sukurdavo ryšius be jokių didelių pastangų.
Tačiau hibridinėje aplinkoje šie neformalūs momentai lengvai išnyksta. Laikui bėgant tai gali sukelti atsiribojimą, prastą komunikaciją ir susilpnėjusią komandinę dvasią. Sukurti erdvę prasmingai sąveikai tampa itin svarbu – tai ne tik pagerina bendradarbiavimą, bet ir didina darbuotojų įsitraukimą, padeda mažinti kaitą, ypač tose organizacijose, kur komanda retai susitinka gyvai.
Kas lemia sėkmingą komandos formavimą hibridinėje aplinkoje?
Pagrindiniai principai: įtrauktis, lankstumas ir nuoseklumas.
Veikla turi tikti skirtingoms vietoms, darbo tipams ir laiko juostoms. Reikia rinktis įrankius ir formatus, kurie nereikalauja visų būti prisijungusiems vienu metu, ir užtikrinti, kad patirtis būtų prieinama visiems, ne tik tiems, kurie fiziškai yra biure.
Svarbu ir kaip komunikuojama: sklandi vidinė komunikacija veikia tik tada, kai žmonės gali pasiekti informaciją ir dalyvauti savo sąlygomis. Čia ne apie pranešimų gausą, o apie aiškumą ir nuoseklumą skirtinguose kanaluose.
Galiausiai, svarbus ir tonas. Veikla turėtų jaustis natūrali, maloni, ne priversta ar dirbtinė. Kai komandos nariai kviečiami įsitraukti būdais, kurie dera prie jų asmenybės ir tvarkaraščio, jie daug labiau linkę įsitraukti prasmingai.
Virtuali veikla, kuri pranoksta „ledlaužius“
Nuotolinėse arba hibridinėse komandose virtualus komandos formavimas tampa vienu pagrindinių būdų palaikyti ryšį. Tačiau tai nereiškia, kad reikia pasikliauti nuvalkiotais žaidimais ar nepatogiomis įžangomis. Gerai veikiančios komandos randa būdų, kaip internetinę patirtį paversti asmeniška, žaisminga ir prasminga.
Pavyzdžiui, vienas skyrius pristatė „įgūdžių mainų“ iniciatyvą, kurioje skirtingi komandos nariai paeiliui vedė trumpas vaizdo sesijas – nuo dizaino patarimų iki produktyvumo triukų. Dalyvavimas buvo neprivalomas, tačiau įsitraukimas buvo didelis, ir tai padėjo atskleisti paslėptus talentus bei žinias visoje organizacijoje.
Kita komanda įdiegė skaitmenines kavos poras – lengvai organizuojamus virtualius susitikimus, kurie sukūrė naujus, natūralius ryšius tarp kolegų, su minimaliomis pastangomis.
Apgalvotai suprojektuota virtuali veikla padeda kurti bendras patirtis, kurios leidžia komandos nariams jaustis matomiems ir susijusiems – net jei jie yra toli vienas nuo kito.
Įtraukiantys formatai hibridinėms komandoms
Daugelyje organizacijų „hibridas“ dažnai reiškia, kad dalis žmonių susitinka gyvai, o kiti jungiasi nuotoliniu būdu. Jei veikla nėra suplanuota atsižvelgiant į šį mišrų formatą, nuotoliniai darbuotojai gali lengvai pasijusti kaip antrarūšiai dalyviai.
Būtent todėl svarbu rinktis įrankius ir formatus, kurie užtikrina vienodą įtraukimą visiems. Pavyzdžiui, bendras gerovės iššūkis ar virtuali komandos lenta gali įtraukti tiek biure, tiek nuotoliniu būdu dirbančius žmones. Vienoje komandoje kolegos kas savaitę siųsdavo trumpus kadrus, kas jiems padėjo atsipalaiduoti – nuo pasivaikščiojimų vietiniuose parkuose iki mėgstamų grojaraščių. Tai sukūrė bendros patirties jausmą, nors nereikalavo visų jungtis tuo pačiu metu.
Geriausios vidinės komunikacijos strategijos šiandien atspindi įvairius darbo stilius ir darbo vietų realybę, suteikdamos erdvės asinchroniniam įsitraukimui, kuris vis tiek jaučiasi asmeniškas.
Asinchroninė veikla, kuri vis dar jungia
Pasaulinėms, plačiai pasklidusioms komandoms laiko juostų skirtumai yra nuolatinis iššūkis. Vietoje to, kad visi bandytų susiderinti vienu metu, vis daugiau lyderių renkasi asinchroninius formatus, leidžiančius dalyvauti patogiu metu.
Pavyzdžiui, viena komanda pristatė mėnesinę istorijų giją su paprastais klausimais, tokiais kaip: „Koks buvo tavo pirmasis darbas?“ ar „Koks įprotis daro tavo dieną geresnę?“. Surinkti atsakymai buvo pasidalinami savaitės naujienlaiškyje, kuriant lengvas, kultūrą stiprinančias akimirkas. Tai tapo paprastu būdu žmonėms pasidalinti dalelėmis savęs – be jokių kalendoriaus kvietimų ar papildomo spaudimo.
Kai asinchroninė komandos formavimo veikla yra gerai sukurta, ji skatina autentiškumą ir leidžia žmonėms įsitraukti savo tempu. Toks formatas yra įtraukiantis iš prigimties ir dažnai tampa tvaresnis ilgalaikėje perspektyvoje.
Ryšio pavertimas kultūriniu įpročiu
Įsimintiniausios ir paveikiausios komandos formavimo pastangos nėra pavieniai renginiai. Tikros, stiprios komandos kuriamos tada, kai ryšys tampa kasdienės darbo kultūros dalimi. Kai komandos palaiko ryšį per reguliarius „check-in“ susitikimus, kolegų pagyrimus ar bendrus ritualus, jos išlieka stipresnės, labiau suderintos ir labiau pasirengusios pokyčiams.
Vienoje organizacijoje paprasta savaitinė žinutė „Savaitės akcentas“ tapo populiari visoje įmonėje. Tai suteikė žmonėms galimybę švęsti pergales, padėkoti kolegoms ar tiesiog pasidalinti mažais laimėjimais. Laikui bėgant, ši praktika padėjo normalizuoti padėką ir pagarbą, o vidinėje komunikacijoje atsirado daugiau žmogiškumo, mažiau formalumo ar sandoriškumo.
Sėkmingos komandos nesivaiko įspūdingų, vienkartinių gestų – jos susitelkia į tai, kas jaučiasi natūralu. Būtent šios mažos, kasdienės sąveikos ilgainiui kuria ne tik gerą nuotaiką, bet ir ilgalaikį pasitikėjimą, įsitraukimą bei darbuotojų išlaikymą.
Hibridinėje darbo aplinkoje komandos formavimas nebėra šalutinė veikla – tai tampa pagrindine veiklos dalimi. Reguliariai ir prasmingai bendraujančios komandos tampa atsparesnės, geriau bendradarbiauja ir yra geriau pasirengusios pokyčiams. Nesvarbu, ar jungiate žmones iš skirtingų miestų, ar derinate biuro ir nuotolinius ritmus, svarbiausia – kurti veiklas, kurios gerbia žmonių laiką, kontekstą ir individualumą. Kai tai pavyksta, sukuriate stipresnę, labiau sujungtą komandą – ne per didelius gestus, o per mažas, nuoseklias akimirkas, kurios suartina žmones.
