Nedarbo dienų kalendorius

Palyginkite 37 Europos šalių valstybines šventes, sužinokite, kiek jos kainuoja, ir planuokite darbą bei atostogas keliose šalyse.

Metai

Kada geriausia imti atostogas 2027 m.

Pasiimkite kelias atostogų dienas aplink valstybines šventes ir ilsėkitės ilgiau. Vyriausybės gali perkelti nedarbo dienas, todėl prieš planuodami pasitikrinkite oficialų kalendorių. Kasmetinės atostogos turi būti suderintos su darbdaviu.

Nedarbo dienų kalendorius 2027 m.

Kur daugiausia valstybinių švenčių?

Filtruokite pagal regioną arba pasirinkite šalis, kad įtrauktumėte jas į kalendorių aukščiau.

Ar kur nors visada yra šventė?

Nedarbo diena, kurią suteikia valstybė, o apmoka darbdavys

Valstybinės šventės yra išmoka, dėl kurios sprendžia valstybė, bet už kurią moka darbdaviai. Kainuoja tik darbo dienomis pasitaikančios šventės: tai visiškai apmokamos dienos be darbo. Savaitgaliais pasitaikančios šventės nekainuoja nieko.

Paskaičiuokite, kiek kainuoja jūsų įmonei

Valstybinės šventės visiems vienodos. Kitos naudos neprivalo būti.

Valstybines šventes nustato įstatymas, todėl niekas negali jų pasirinkti ar pakeisti. Šalia jų teikiamos naudos gali veikti kitaip. Su MELP lanksčiomis naudomis kiekvienas darbuotojas iš savo naudų biudžeto renkasi tai, kas jam tinka: papildomas laisvas dienas, maitinimo kompensaciją, sportą ir sveikatą, pramogas ir daug daugiau.

Sužinokite, kaip veikia lanksčios naudos

Nedarbo dienos Latvijoje 2027 m.

Rodyti valstybines šventes

Latvijoje 2027 m. yra 15 valstybinių švenčių, iš jų 9 tenka darbo dienoms.

DataSavaitės dienaŠventėPavadinimas latviškai
sausio 1 d.penktadienisNaujieji metaiJaungada diena
kovo 26 d.penktadienisDidysis penktadienisLielā Piektdiena
kovo 28 d.sekmadienisVelykosPirmās Lieldienas
kovo 29 d.pirmadienisAntroji Velykų dienaOtrās Lieldienas
gegužės 1 d.šeštadienisDarbo diena ir Latvijos Steigiamojo Seimo sušaukimo dienaDarba svētki; Latvijas Republikas Satversmes sapulces sasaukšanas diena
gegužės 4 d.antradienisLatvijos nepriklausomybės atkūrimo dienaLatvijas Republikas Neatkarības atjaunošanas diena
gegužės 9 d.sekmadienisMotinos dienaMātes diena
gegužės 16 d.sekmadienisSekminėsVasarsvētki
birželio 23 d.trečiadienisJoninių išvakarėsLīgo diena
birželio 24 d.ketvirtadienisJoninėsJāņu diena
lapkričio 18 d.ketvirtadienisLatvijos Respublikos paskelbimo dienaLatvijas Republikas Proklamēšanas diena
gruodžio 24 d.penktadienisKūčiosZiemassvētku vakars
gruodžio 25 d.šeštadienisPirmoji Kalėdų dienaPirmie Ziemassvētki
gruodžio 26 d.sekmadienisAntroji Kalėdų dienaOtrie Ziemassvētki
gruodžio 31 d.penktadienisNaujųjų metų išvakarėsVecgada diena

Latvija 2027 m. darbo dienų neperkels.

Nedarbo dienos Latvijoje 2028 m.

Latvijoje 2028 m. yra 15 valstybinių švenčių, iš jų 8 tenka darbo dienoms.

DataSavaitės dienaŠventėPavadinimas latviškai
sausio 1 d.šeštadienisNaujieji metaiJaungada diena
balandžio 14 d.penktadienisDidysis penktadienisLielā Piektdiena
balandžio 16 d.sekmadienisVelykosPirmās Lieldienas
balandžio 17 d.pirmadienisAntroji Velykų dienaOtrās Lieldienas
gegužės 1 d.pirmadienisDarbo diena ir Latvijos Steigiamojo Seimo sušaukimo dienaDarba svētki; Latvijas Republikas Satversmes sapulces sasaukšanas diena
gegužės 4 d.ketvirtadienisLatvijos nepriklausomybės atkūrimo dienaLatvijas Republikas Neatkarības atjaunošanas diena
gegužės 14 d.sekmadienisMotinos dienaMātes diena
birželio 4 d.sekmadienisSekminėsVasarsvētki
birželio 23 d.penktadienisJoninių išvakarėsLīgo diena
birželio 24 d.šeštadienisJoninėsJāņu diena
lapkričio 18 d.šeštadienisLatvijos Respublikos paskelbimo dienaLatvijas Republikas Proklamēšanas diena
lapkričio 20 d.pirmadienisLatvijos Respublikos paskelbimo diena (perkelta poilsio diena)Latvijas Republikas Proklamēšanas diena (brīvdiena)
gruodžio 24 d.sekmadienisKūčiosZiemassvētku vakars
gruodžio 25 d.pirmadienisPirmoji Kalėdų dienaPirmie Ziemassvētki
gruodžio 26 d.antradienisAntroji Kalėdų dienaOtrie Ziemassvētki
gruodžio 31 d.sekmadienisNaujųjų metų išvakarėsVecgada diena

Ar Latvija 2028 m. perkels darbo dienas, Vyriausybė nuspręs iki 2027 m. liepos 1 d.

Nedarbo dienos Estijoje 2027 m.

Rodyti valstybines šventes

Estijoje 2027 m. yra 12 valstybinių švenčių, iš jų 7 tenka darbo dienoms.

DataSavaitės dienaŠventėPavadinimas estiškai
sausio 1 d.penktadienisNaujieji metaiuusaasta
vasario 24 d.trečiadienisEstijos nepriklausomybės dienaiseseisvuspäev
kovo 26 d.penktadienisDidysis penktadienissuur reede
kovo 28 d.sekmadienisVelykosülestõusmispühade 1. püha
gegužės 1 d.šeštadienisPavasario šventėkevadpüha
gegužės 16 d.sekmadienisSekminėsnelipühade 1. püha
birželio 23 d.trečiadienisPergalės diena (Cėsių mūšio metinės)võidupüha
birželio 24 d.ketvirtadienisJoninėsjaanipäev
rugpjūčio 20 d.penktadienisEstijos nepriklausomybės atkūrimo dienataasiseseisvumispäev
gruodžio 24 d.penktadienisKūčiosjõululaupäev
gruodžio 25 d.šeštadienisPirmoji Kalėdų dienaesimene jõulupüha
gruodžio 26 d.sekmadienisAntroji Kalėdų dienateine jõulupüha

Nedarbo dienos Estijoje 2028 m.

Estijoje 2028 m. yra 12 valstybinių švenčių, iš jų 6 tenka darbo dienoms.

DataSavaitės dienaŠventėPavadinimas estiškai
sausio 1 d.šeštadienisNaujieji metaiuusaasta
vasario 24 d.ketvirtadienisEstijos nepriklausomybės dienaiseseisvuspäev
balandžio 14 d.penktadienisDidysis penktadienissuur reede
balandžio 16 d.sekmadienisVelykosülestõusmispühade 1. püha
gegužės 1 d.pirmadienisPavasario šventėkevadpüha
birželio 4 d.sekmadienisSekminėsnelipühade 1. püha
birželio 23 d.penktadienisPergalės diena (Cėsių mūšio metinės)võidupüha
birželio 24 d.šeštadienisJoninėsjaanipäev
rugpjūčio 20 d.sekmadienisEstijos nepriklausomybės atkūrimo dienataasiseseisvumispäev
gruodžio 24 d.sekmadienisKūčiosjõululaupäev
gruodžio 25 d.pirmadienisPirmoji Kalėdų dienaesimene jõulupüha
gruodžio 26 d.antradienisAntroji Kalėdų dienateine jõulupüha

Nedarbo dienos Lietuvoje 2027 m.

Rodyti valstybines šventes

Lietuvoje 2027 m. yra 16 valstybinių švenčių, iš jų 9 tenka darbo dienoms.

DataSavaitės dienaŠventė
sausio 1 d.penktadienisNaujųjų metų diena
vasario 16 d.antradienisLietuvos valstybės atkūrimo diena
kovo 11 d.ketvirtadienisLietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
kovo 28 d.sekmadienisŠv. Velykos
kovo 29 d.pirmadienisAntroji šv. Velykų diena
gegužės 1 d.šeštadienisTarptautinė darbo diena
gegužės 2 d.sekmadienisMotinos diena
birželio 6 d.sekmadienisTėvo diena
birželio 24 d.ketvirtadienisRasos ir Joninių diena
liepos 6 d.antradienisValstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena
rugpjūčio 15 d.sekmadienisŽolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena)
lapkričio 1 d.pirmadienisVisų Šventųjų diena
lapkričio 2 d.antradienisMirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena
gruodžio 24 d.penktadienisKūčių diena
gruodžio 25 d.šeštadienisŠv. Kalėdų pirma diena
gruodžio 26 d.sekmadienisŠv. Kalėdų antra diena

Nedarbo dienos Lietuvoje 2028 m.

Lietuvoje 2028 m. yra 16 valstybinių švenčių, iš jų 9 tenka darbo dienoms.

DataSavaitės dienaŠventė
sausio 1 d.šeštadienisNaujųjų metų diena
vasario 16 d.trečiadienisLietuvos valstybės atkūrimo diena
kovo 11 d.šeštadienisLietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
balandžio 16 d.sekmadienisŠv. Velykos
balandžio 17 d.pirmadienisAntroji šv. Velykų diena
gegužės 1 d.pirmadienisTarptautinė darbo diena
gegužės 7 d.sekmadienisMotinos diena
birželio 4 d.sekmadienisTėvo diena
birželio 24 d.šeštadienisRasos ir Joninių diena
liepos 6 d.ketvirtadienisValstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena
rugpjūčio 15 d.antradienisŽolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena)
lapkričio 1 d.trečiadienisVisų Šventųjų diena
lapkričio 2 d.ketvirtadienisMirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena
gruodžio 24 d.sekmadienisKūčių diena
gruodžio 25 d.pirmadienisŠv. Kalėdų pirma diena
gruodžio 26 d.antradienisŠv. Kalėdų antra diena

Šaltinis: šalių švenčių dienų teisės aktai, duomenis sudarė MELP. Patikrinta 2026 m. spalio mėn.

Valstybinės šventės skaičiais

Ką 2026, 2027 ir 2028 m. kalendoriai atskleidžia apie nedarbo dienas Europoje.

Kurioje Europos šalyje daugiausia valstybinių švenčių?

2026 m. pirmauja Lietuva ir Rumunija, kuriose yra po 16 valstybinių švenčių. Toliau rikiuojasi Albanija, Kipras, Suomija, Latvija ir Slovėnija su 15 švenčių. Kitame sąrašo gale yra Ispanija bei Anglija ir Velsas su 8 šventėmis ir Šveicarija, kurioje visos šalies mastu švenčiamos tik 4 šventės, nors kantonai prideda daug daugiau.

Svarbus ir dydis: dešimt didžiausių šio palyginimo ekonomikų 2026 m. vidutiniškai turi 10,3 valstybinės šventės, o visos 37 šalys 11,9.

Kuri šalis iš tikrųjų turi daugiausia nedarbo dienų?

Skaičiuoti šventes nėra tas pats, kas skaičiuoti nedarbo dienas. Šeštadienį pasitaikanti šventė nedarbo dienos neduoda, nebent įstatymas ją perkelia į darbo dieną. 2026 m. Albanija iš savo švenčių gauna 15 nedarbo dienų, nes savaitgaliais pasitaikančias šventes perkelia į pirmadienį. Toliau rikiuojasi Latvija ir Bulgarija su 13 dienų.

Lietuvoje švenčių daugiausia, tačiau 2026 m. 6 iš jų tenka savaitgaliui, todėl lietuviai gauna 10 nedarbo dienų. Latviai gauna 3 dienomis daugiau.

Kiek valstybinė šventė kainuoja ekonomikai?

Mažiau, nei galėtų atrodyti, bet vis tiek daug. Ekonomistų Rosso ir Wagnerio tyrimo duomenimis, kiekviena papildoma darbo dieną pasitaikanti šventė sumažina metinį BVP maždaug 0,08%. Tai maždaug perpus mažiau, nei parodytų paprastas „vienos prarastos darbo dienos“ skaičiavimas, nes parduotuvės, restoranai ir kelionės per šventes uždirba daugiau, o dalis darbo atliekama vėliau.

Pagal šį konservatyvų vertinimą viena valstybinė šventė Vokietijai kainuoja apie 3,6 mlrd. eurų, Lietuvai apie 67 mln., o Latvijai apie 34 mln. eurų. Visose 37 šalyse kartu valstybinės šventės 2026 m. kainuoja apie 160 mlrd. eurų, daugiau nei visas metinis Slovakijos BVP.

Vienam gyventojui vaizdas kitoks: 2026 m. valstybinės šventės kainuoja apie 240 eurų vienam žmogui Latvijoje, 232 eurus Lietuvoje, 219 eurų Estijoje ir 300 eurų Vokietijoje, tačiau daugiau nei 700 eurų Islandijoje ir Liuksemburge, kur produkcija vienam žmogui daug didesnė.

Kiti vertinimai didesni. Vokietijos ifo institutas vienos šventės kainą vertina apie 8 mlrd. eurų, o Manheimo ZEW institutas pateikia intervalą nuo 0,055% iki 0,28% BVP. Šventės duoda ir naudos, kurios BVP nematuoja: tas pats tyrimas sieja jas su mažesniu nelaimingų atsitikimų darbe skaičiumi ir didesne trumpalaike laime.

Šaltiniai: Rosso ir Wagner, Euronews (2026 m. balandis); ifo institutas (2025 m. gegužė); ZEW Mannheim (2026 m.).

Ar Europoje visada kur nors yra valstybinė šventė?

Kas trečią dieną. 2026 m. bent vienoje iš 36 šalių, kuriose švenčiamos valstybinės šventės, nedarbo diena būna 122 dienas. Likusias 243 dienas niekur Europoje valstybinės šventės nėra.

Įsivaizduokite, kad kiekvieną darbo dieną keliaujate į šalį, kurioje tą dieną švenčiama valstybinė šventė. Taip galėtumėte praleisti 81 iš 261 metų darbo dienos, beveik keturis mėnesius darbo. Ilgiausia nenutrūkstama švenčių seka kur nors Europoje trunka 7 dienas, nuo 2026 m. gegužės 27 d. iki birželio 2 d.; 2028 m. 9 dienas, nuo gegužės 1 iki 9 d. Ilgiausias laikotarpis, kai niekur nėra šventės, yra 16 dienų, nuo 2026 m. sausio 8 iki 23 d., ir 20 dienų 2027 m. balandį, kai Vakarų ir stačiatikių Velykos yra toli viena nuo kitos.

Kiek valstybinės šventės kainuoja darbdaviams?

Daugiau nei ekonomikai. Įmonei darbo dieną pasitaikanti valstybinė šventė yra visiškai apmokama diena be darbo, o platesnė ekonomika dalį produkcijos atsigriebia. Kiekviena tokia diena sudaro apie 0,4% metinio darbo užmokesčio fondo.

2026 m. darbdaviai už valstybines šventes Latvijoje ir Bulgarijoje sumoka apie 5,0% metinio darbo užmokesčio fondo, Albanijoje 5,7%, Lietuvoje 3,8%, Estijoje 3,4% ir Vokietijoje 2,7%. Europos vidurkis yra 3,5%. Esant ES vidutinei darbo jėgos kainai, 34,90 euro per valandą, viena valstybinė šventė kainuoja apie 279 eurus vienam darbuotojui, arba maždaug 2 500 eurų vienam darbuotojui per metus.

Darbdaviams kainuoja tik darbo dienomis pasitaikančios šventės; šeštadienį ar sekmadienį pasitaikanti šventė nekainuoja nieko. Todėl kaina kasmet keičiasi. Latvijoje 2026 m. darbo dienoms tenka 13 švenčių, o 2027 m. tik 9, todėl 2027 m. darbdaviai už valstybines šventes sumokės apie 30% mažiau.

Šiuo požiūriu valstybinės šventės yra viena vertingiausių darbuotojų gaunamų naudų. Valstybė nusprendžia, darbdaviai moka, o darbuotojai dažniausiai jų net nelaiko nauda.

Šaltiniai: MELP skaičiavimai; Eurostato valandinės darbo jėgos sąnaudos 2025 m. (2026 m. kovas).

Kiek valstybinės šventės vertos darbuotojams?

Darbo dienomis pasitaikančios valstybinės šventės yra apmokamos nedarbo dienos. Vidutinį darbo užmokestį gaunančiam darbuotojui 2026 m. jos vertos apie 1 170 eurų per metus Lietuvoje (vidutinis bruto darbo užmokestis 2 554 eurai per mėnesį, 10 apmokamų švenčių), 1 130 eurų Latvijoje (1 886 eurai, 13 švenčių) ir 930 eurų Estijoje (2 243 eurai, 9 šventės).

Palyginimui yra ir tikra kaina. Kai Danija panaikino Didžiąją maldos dieną, darbuotojai už vieną papildomą darbo dieną mainais gavo 0,45% atlyginimo padidinimą. Tokiu pagrindu Lietuvos 10 apmokamų švenčių prilygsta maždaug 4,5% atlyginimo padidinimui, Latvijos 13 švenčių maždaug 5,9%, o Estijos 9 šventės maždaug 4,1%.

Be valstybinių švenčių mėnesinį atlyginimą gaunantys darbuotojai automatiškai neuždirbtų daugiau; jie tiesiog dirbtų daugiau dienų už tą patį atlyginimą. Todėl valstybines šventes teisingiausia vertinti kaip naudą.

Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra (2026 m. I ketv.); Latvijos centrinė statistikos valdyba (2026 m. II ketv.); Estijos statistikos departamentas (2026 m. II ketv.); Danijos finansų ministerija, Brussels Times.

Kas nutinka, jei per valstybinę šventę tenka dirbti?

Kai kurie darbai niekada nesustoja: parduotuvės, ligoninės, logistika, gamyklos. Baltijos šalyse įstatymas užtikrina, kad tai apsimokėtų. Už darbą per valstybinę šventę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje mokamas bent dvigubas užmokestis, o visose trijose šalyse vietoj to galima gauti apmokamą poilsio laiką. Toliausiai eina Lietuva: čia darbuotojas paprastai turi sutikti apskritai dirbti per valstybinę šventę.

Baltijos šalys turi ir mažą, mažai žinomą bendrą privalumą: prieš valstybinę šventę darbo diena trumpesnė. Lietuvoje ir Latvijoje ji baigiasi valanda anksčiau. Estijoje darbo diena sutrumpinama trimis valandomis, bet tik prieš keturias šventes: Naujuosius metus, Nepriklausomybės dieną, Pergalės dieną ir Kūčias.

Kitur taisyklės gali būti stebėtinai skirtingos. Vokietijoje dirbti per valstybines šventes iš principo draudžiama, išskyrus būtinąsias paslaugas; įstatymas priedo nenumato, todėl priedai atsiranda iš kolektyvinių sutarčių, o didelė jų dalis neapmokestinama. Prancūzijoje gegužės 1-oji yra vienintelė diena, kurią įstatymas garantuoja kaip apmokamą nedarbo dieną, o tas, kas tą dieną turi dirbti, gauna dvigubą užmokestį; visos kitos šventės priklauso nuo susitarimų.

Bendro pobūdžio informacija, tai nėra teisinė konsultacija. Kolektyvinės ir darbo sutartys gali būti palankesnės.

Ar kuri nors šalis panaikino valstybinę šventę, kad sutaupytų pinigų?

Taip. Nuo 2024 m. Danija panaikino Didžiąją maldos dieną (Store Bededag), kuri buvo šventė nuo 1686 m., kad padėtų finansuoti gynybą. Danijos finansų ministerijos vertinimu, tai kasmet prideda prie BVP 9,4 mlrd. Danijos kronų (apie 1,3 mlrd. eurų), o darbuotojai kompensacijai gavo 0,45% atlyginimo padidinimą. Peticiją prieš šį sprendimą pasirašė daugiau nei 400 000 žmonių.

Vokietijoje 2025 m. tokį patį pasiūlymą pateikė ifo institutas. Forsa apklausos duomenimis, prieš buvo 65% vokiečių.

Šaltiniai: Brussels Times; AP; ifo institutas; Forsa žurnalui Stern.

Kodėl 2027 m. prasti nedarbo dienų požiūriu?

Nes daugiau švenčių tenka savaitgaliams. Visoje Europoje 2026 m. darbo dienoms tenka 74% valstybinių švenčių, o 2027 m. tik 64%. Vidutinė šalis praranda daugiau nei vieną nedarbo dieną. Lietuvoje darbo dienoms 2026 m. tenka 10 švenčių, 2027 m. ir 2028 m. po 9, Latvijoje atitinkamai 13, 9 ir 8.

Darbdaviams atvirkščiai: 2027 m. kalendorius visose 37 šalyse prideda apie 19 mlrd. eurų vertės darbo laiko, palyginti su 2026 m.

Kurios šalys suteikia perkeltą poilsio dieną, kai šventė pasitaiko savaitgalį?

Tik kelios: Jungtinė Karalystė, Albanija, Bulgarija, Vengrija, Šiaurės Makedonija ir Serbija savaitgaliais pasitaikančias šventes perkelia į darbo dieną, o Latvija reguliariai perkelia darbo dienas, kad sukurtų ilguosius savaitgalius. Lietuvoje savaitgalį pasitaikiusi šventė į darbo dieną neperkeliama. Daugumoje Europos šalių šeštadienį ar sekmadienį pasitaikanti šventė tiesiog prarandama.

Kuriomis dienomis nedirba visa Europa?

Tik viena: Naujieji metai yra valstybinė šventė visose 36 šalyse, kuriose švenčiamos šventės. Toliau rikiuojasi pirmoji Kalėdų diena su 33 šalimis ir gegužės 1-oji su 31 šalimi. Balandį ir gegužę yra apie 40% visų Europos valstybinių švenčių, todėl tai sudėtingiausi mėnesiai tarptautiniams projektams.

Viena diena išskirtinė: Liuksemburgas yra vienintelė šalis, kurioje Europos diena, gegužės 9-oji, yra valstybinė šventė.

Kur ilgiausias laikotarpis be valstybinių švenčių?

Danijoje, Nyderlanduose ir Norvegijoje 2026 m. 214 dienų nėra nė vienos valstybinės šventės, nuo gegužės 25 d. iki gruodžio 25 d. Ilgiausia Lietuvos pertrauka yra tik 78 dienos.

Ar Kūčios yra valstybinė šventė?

Tik 8 šalyse iš 37: Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovakijoje. Sąraše yra visos trys Baltijos šalys.

Kodėl kai kurios šalys Velykas švenčia savaite vėliau?

Graikija, Kipras, Bulgarija, Rumunija, Serbija ir Šiaurės Makedonija laikosi stačiatikių kalendoriaus, todėl 2026 m. jų Velykos yra balandžio 12 d., savaite vėliau nei likusioje Europoje. Albanija bei Bosnija ir Hercegovina švenčia abejas Velykas. Po visą Europą išsibarsčiusios komandos gali ilsėtis dvi skirtingas savaites.

Kokios keisčiausios valstybinės šventės Europoje?

Nedarbo diena už pasakytą „ne“. Graikija ir Kipras spalio 28 d. švenčia Ochi dieną. „Ochi“ reiškia „ne“: ši diena primena, kaip Graikija 1940 m. atmetė Mussolini ultimatumą.

Šventės, kurios niekada neduoda nedarbo dienos. Lietuvos Motinos diena ir Tėvo diena yra oficialios šventės, tačiau visada pasitaiko sekmadienį: pirmąjį gegužės ir pirmąjį birželio sekmadienį.

Vasara balandį. Islandijos pirmoji vasaros diena pagal seną šiaurietišką kalendorių pasitaiko paskutinį balandžio ketvirtadienį, kai dar gali snigti. Islandija rugpjūtį turi ir Prekybos dieną, kurios pavadinimas reiškia prekybos darbuotojų nedarbo dieną.

Šventė abėcėlės garbei. Bulgarija ir Šiaurės Makedonija gegužės 24 d. nedirba šv. Kirilo ir Metodijaus bei slavų rašto garbei. Albanija lapkričio 22 d. švenčia savo Abėcėlės dieną.

Šventė naujos šventosios garbei. Albanija rugsėjį suteikia nedarbo dieną Motinos Teresės, kanonizuotos 2016 m., garbei.

Sugrįžusi šventė. Italija 1977 m., siekdama sutaupyti, panaikino šv. Pranciškaus Asyžiečio dieną, spalio 4-ąją, ir atkūrė ją nuo 2026 m. Pirmą kartą ji pasitaikė sekmadienį, todėl pirmoji tikra nedarbo diena bus 2027 m.

Dirbti šeštadienį, kad laisvas būtų penktadienis. Vengrijoje ir Latvijoje tarp šventės ir savaitgalio įsiterpusi darbo diena gali tapti nedarbo diena, jei kelias savaites anksčiau dirbama papildomą šeštadienį.

Šaltiniai: šalių švenčių kalendoriai, nuo 2026 iki 2028 m.; Wanted in Rome (Italija, 2025 m. spalis).

Kurių valstybinių švenčių tradicijos seniausios?

Joninės. Līgo ir Jāņi Latvijoje, Joninės Lietuvoje, jaanipäev Estijoje, Juhannus Suomijoje ir Midsommar Švedijoje išaugo iš ikikrikščioniškų saulėgrįžos švenčių: laužai, vainikai ir budėjimas trumpiausią metų naktį.

Navruzas. Albanija valstybine švente švenčia persų Naujuosius metus, kovo 22 d. Jų pavasario tradicijos, kaip teigiama, siekia daugiau nei 3 000 metų. Pagonišką kilmę turi ir Albanijos kovo 14 d. Vasaros diena, pavasario šventė iš Elbasano miesto.

Seniausias įvykis. Be didžiųjų krikščioniškų švenčių, seniausias šiame palyginime visos šalies švente minimas įvykis yra apaštalo Pauliaus laivo sudužimas prie Maltos, tradiciškai datuojamas apie 60 m. po Kr. ir minimas kasmet vasario 10 d.

Karaliai ir įkūrėjai. Vengrija rugpjūčio 20 d. pagerbia šv. Steponą, pirmąjį šalies karalių, karūnuotą apie 1000 m. ir minimą nuo jo kanonizacijos 1083 m. Čekija liepos 5 d. mini šv. Kirilo ir Metodijaus atvykimą 863 m. Lietuvos Valstybės diena, liepos 6-oji, primena karaliaus Mindaugo karūnavimą 1253 m.

Sena data, jauna šventė. Šveicarijos nacionalinė šventė rugpjūčio 1 d. primena 1291 m. sąjungą, vieną seniausių Europos įkūrimo datų, tačiau visos šalies valstybine švente ji tapo tik 1994 m.

Šaltiniai: šalių švenčių kalendoriai; UNESCO (Navruzas).

Kokią metodiką ir šaltinius naudojote?

Šalys. 37 Europos šalys, kurias apima MELP programėlės kalbos, įskaitant visas 27 ES valstybes nares. Ne visos Europos šalys įtrauktos, todėl „Europa“ šiame puslapyje reiškia šias 37 šalis, o „10 didžiausių ekonomikų“ dešimt didžiausių iš jų. Regionai: Vidurio ir Rytų Europa reiškia 11 Vidurio ir Rytų Europos ES valstybių narių; Vakarų Balkanai reiškia Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Šiaurės Makedoniją ir Serbiją.

Kaip skaičiuojame. Tik visos šalies valstybinės šventės; regioninės šventės (pavyzdžiui, Vokietijos žemėse, Ispanijos regionuose ar Šveicarijos kantonuose) neįskaičiuojamos. Jungtinės Karalystės duomenys taikomi Anglijai ir Velsui. „Darbo dienomis“ apima šventes ir perkeltas poilsio dienas, pasitaikančias nuo pirmadienio iki penktadienio. Islamo švenčių datos apytikslės. Ukraina dėl karo padėties sustabdė valstybines šventes.

Ekonominė kaina. Apytiksliai 0,08% metinio BVP už kiekvieną darbo dieną pasitaikančią šventę, remiantis Rosso ir Wagnerio tyrimu. BVP ir BVP vienam gyventojui yra TVF 2025 m. vertinimai (World Economic Outlook, 2026 m. balandis), perskaičiuoti maždaug 1,13 JAV dolerio už eurą kursu. Airijos BVP vienam gyventojui dirbtinai padidintas dėl tarptautinių bendrovių apskaitos, todėl jos kaina vienam gyventojui pervertinta. Vertinimai orientaciniai, ne prognozės.

Darbdavio kaina. Darbo dienomis pasitaikančios apmokamos valstybinės šventės, padalytos iš metų darbo dienų (nuo pirmadienio iki penktadienio) skaičiaus: 2026 ir 2027 m. 261, 2028 m. 260. Skaičiuoklė daro prielaidą, kad šventės apmokamos visa apimtimi, kaip įprasta daugumoje Europos šalių.

Švenčių duomenys. Remiasi atvirojo kodo švenčių duomenų rinkiniu, patikrintu nuo 2026 iki 2028 m. Vyriausybės gali perkelti ar pridėti nedarbo dienas; prieš priimdami su darbo užmokesčiu susijusius sprendimus, pasitikrinkite oficialius šaltinius.

Šaltiniai. Atvirojo kodo švenčių duomenų rinkinys, palygintas su šalių švenčių kalendoriais nuo 2026 iki 2028 m.; TVF World Economic Outlook (2026 m. balandis); Rosso ir Wagner, Euronews (2026 m. balandis); ifo institutas (2025 m. gegužė); ZEW Mannheim (2026 m.); Eurostato valandinės darbo jėgos sąnaudos 2025 m. (2026 m. kovas); Valstybės duomenų agentūra (2026 m. I ketv.); Latvijos centrinė statistikos valdyba (2026 m. II ketv.); Estijos statistikos departamentas (2026 m. II ketv.); Danijos finansų ministerija, Brussels Times; AP; Forsa žurnalui Stern; UNESCO (Navruzas); Wanted in Rome (2025 m. spalis).

Or pick a size

How do you recognise who is who?

Engaged doesn't just mean happy; it means they care about the result. Tap a battery and see how each group behaves. Source: Gallup, Q12 Meta-Analysis, 11th edition (2024)

A customer complains
Sides with the customer
Passes it on
Fixes it for good
A competitor offers more pay
Leaves, and takes others along
Thinks about it seriously
Stays, and says why
A colleague is off sick
Complains, slows others
Does own tasks only
Covers the gap
A mistake happens
Hides it, blames others
Fixes their own part
Owns it, prevents a repeat
A cheaper way is obvious
Keeps quiet
Not their job
Suggests it
A safety rule slows the work
Skips it
Follows it when watched
Follows it, reminds others

Engaged teams sell more. And earn more.

The most engaged teams bring in 18% more sales and 23% more profit, while costs fall on almost every line. Engagement pays off.

Is this just marketing?

Fair question. The figures come from the largest study of its kind, run by Gallup.

Not one survey. An ocean of data.3,354,784employees, measured against their teams' real business results
1997202427 years, 11 editions of the same study, updated as new data came in
183,806teams
736research studies
347organisations
53industries
90countries

Gallup Q12 Meta-Analysis, 11th edition (2024). The figures above compare the most engaged teams with the least engaged. Where annual employee turnover is above 40%, the turnover difference is 21% instead of 51%.All figures are median differences across Gallup's clients, not a guarantee for one company.Source: Gallup, Q12 Meta-Analysis, 11th edition (2024)Read the study ↗

Don't take Gallup's word for it. Ask our clients.

More than 70,000 people use MELP at work every day.

4.8/5 on Capterra from 22 verified reviews
“The colleague recognition program brings a lot of good emotions and really helps people feel valued.”
Verified reviewerHR manager, glass and ceramics, on Capterra
“Better than expected! … saving our management costs and efforts.”
Daugilas K.Founder, IT services, on Capterra
“People are always looking for proof of how much the company cares about them. When they get that proof, they tend to be more loyal and don’t look for alternatives elsewhere.”
Renata GailiūnienėInfes
“We enjoy the simplicity of administration and the automation of certain processes.”
Simona KerpiškienėCoherent Solutions

The most engaged teams are 5 times more likely to beat the average.

Gallup took 100 of the least engaged teams and 100 of the most engaged, and counted how many beat the average team in their company.

100 least engaged teams
17 hit the target: beat the average
100 most engaged teams
83 hit the target: beat the average
83÷17=4.9×

Almost 5 times as many winning teams. Source: Gallup, Q12 Meta-Analysis, 11th edition (2024)

What your leavers cost you

Replacing one employee costs half to twice their annual salary. Source: Gallup, This Fixable Problem Costs U.S. Businesses $1 Trillion (U.S. data)

How MELP moves these numbers

Gallup measures engagement by asking whether people's basic needs at work are met. MELP covers the ones a company can act on every week, in one app on every employee's phone. Source: Gallup, Q12 Meta-Analysis, 11th edition (2024)

MELP app: colleague recognition feed

Recognition: how it works

  1. Anyone can thank a colleague in a few taps.
  2. A thank-you can carry points, which people spend on benefits they choose.
  3. Recognition is visible to the team, so good work gets noticed beyond one manager.
See recognition in full
10,000+benefits to choose from
850+discounts
30+app languages
1app for all of it

See it with your own people and numbers.A short walkthrough of MELP set up for a company like yours.

Show me what it is worth for us

How 37 European countries compare

Share of employees who are engaged at work. Europe is the least engaged region in the world.

Questions leaders ask

Short answers for CEOs, CFOs and HR leaders.

What is the ROI of employee engagement?

Gallup's meta-analysis of 183,806 teams compares the most engaged quarter of teams with the least engaged. The most engaged are 23% more profitable, sell 18% more and keep 10% more customers loyal, with 78% less absenteeism and 51% less turnover in low-turnover organisations. To turn that into your own ROI, put a cautious number on two things you can already measure, turnover and absence, and compare it with the yearly cost of what you invest. Our turnover cost calculator, linked above, does the turnover part.

How much does employee disengagement cost a company?

Gallup estimates that low engagement cost the world economy about $10 trillion in lost productivity in 2025, around 9% of global GDP. Inside one company, the cost shows up in places finance already tracks: replacing a leaver costs half to twice their yearly salary, absent days need cover, and errors, safety incidents and lost customers all carry a price. Our turnover cost calculator, linked above, shows what your leavers cost.

Does employee engagement really increase profitability, or just correlate with it?

The studies show a strong and repeated link, not a laboratory proof. Gallup has repeated its analysis 11 times, across 53 industries and 90 countries, and the gap between the most and least engaged teams appears every time. Engagement is one of several drivers of profit; the honest reading is that a company with more engaged teams has much better odds, not a guaranteed result.

What percentage of employees are engaged at work in Europe?

Only 12% of employees in Europe are engaged, against 20% worldwide, according to Gallup's State of the Global Workplace 2026. Globally, 20% are engaged, 64% are not engaged and 16% are actively disengaged. Levels vary widely by country, from single digits to above 30%; the ranking above shows all 37 European countries.

What is the difference between not engaged and actively disengaged employees?

Not engaged employees do what is asked and little more: they give their time, but not their energy. Actively disengaged employees are unhappy and show it; they slow others down, side with complaints and resist change. Both cost money, but the actively disengaged cost more because they also drag down the people around them.

Which KPIs show whether employee engagement is working?

Four numbers, by team, every quarter: staff turnover, sick days, revenue per employee and customer churn. Add a two-minute engagement pulse survey next to them. If engagement goes up and those numbers improve, you have the proof in your own data.

How do I measure employee engagement?

Ask a small set of consistent questions about what people need to do good work, such as clear expectations, recognition, someone who cares and a chance to grow, and repeat them at least twice a year. Report results by team, not just company-wide, because engagement is local to each manager. Combine survey results with behaviour you can see, such as how often people use recognition, read company news or take up training.

How do I build a business case for employee engagement for the CFO or board?

Start with what is already counted: the cost of last year's leavers, absence days and hiring. Use the low end of every range, so the case survives challenge. Show the investment next to one or two measurable targets, for example a lower turnover rate, and agree how you will check progress each quarter. A CFO trusts a small, conservative number that is tracked more than a large estimate that is not.

Can an app like MELP increase employee engagement?

An app cannot replace good managers, and Gallup finds that manager engagement itself fell to 22% globally in 2025. What an app can do is make the basics happen every week, for every employee, including those without a desk: recognition, company news, flexible benefits and training in one place. It also gives managers and HR visible data on what is used.

Is MELP suitable for our company size?

MELP fits best in organisations with at least one HR manager, and the value usually starts around 100 employees. Some clients with 30 to 50 people use it too, typically when staff are spread across several locations or when recognition is the main goal. Larger clients run it across thousands of employees.

How much does MELP cost?

Pricing is based on a quote, because it depends mainly on the number of employees and on which parts of MELP you use, such as recognition, communication, benefits or training. Book a demo and you get a price for your own company and set-up.

Where do the figures on this page come from?

All figures come from published research, not from MELP: Gallup Q12 Meta-Analysis, 11th edition (2024) for the effects on profit, sales and costs; Gallup State of the Global Workplace 2026 and its country data for engagement by country; and Gallup's research on employee turnover for the cost of replacing a leaver.