Apie pašnekovę
Dr. Laura Bojarskaitė - neuromokslininkė ir miego tyrėja, LRT tinklalaidės "Miego DNR" kūrėja, gyvenimo gerinimo per mokslą platformos LauraBrainTalks ikūrėja (www.laurabraintalks.com). įkūrėja, gerinanti žmonių ir organizacijų sveikatą ir veiklą per miego ir neuromokslų atradimus. Laura neapsiriboja teorijomis - jos darbas grįstas realiais įpročiais ir pokyčiais, kuriuos žmonės gali įgyvendinti savo gyvenime jau šiandien.
1. Vis dar dažnai manoma, kad darbuotojų gerovė - tai dovanos, vaisiai ofise ar papildomi laisvadieniai. Kaip keičiasi organizacijų požiūris į tai, kas išties svarbu žmonėms?
Tikrai taip – ilgą laiką gerovė darbe buvo suprantama kaip sietmaišiai pakampėj ar kuponas masažui kartą per metus. Smagu, bet... mūsų organizmui reikia šiek tiek daugiau nei banano! Vis daugiau organizacijų atsisuka į tikrąją žmogaus fiziologiją ir psichologiją. Nauja kryptis – miegas, ritmas, dėmesys į žmogaus biologinį laikrodį, darbo ir poilsio balansą. Mokslo tyrimai rodo, kad kokybiškas miegas labiau prisideda prie produktyvumo nei bet koks energinis gėrimas ar "pusryčiai su vadovu". Pavargusios smegenys – tai klaidų, prasto bendravimo ir kūrybos blokų fabrikas. Šiandieninės pažangios įmonės nebesiekia pervargusio 24/7 dirbančio žmogaus – jos nori, kad darbuotojas būtų pailsėjęs ir jaustųsi gerai, nes tik tada, ir pakartoju TIK TADA, darbuotojas jaus motyvaciją ir dirbs gerai. Todėl tokios įmonės vietoj sausainių renkasi mokymus apie miegą, lankstų grafiką pagal chronotipą, ramias darbo erdves ir netgi miego pertraukėles. Tokiu atveju laimi visi.
2. Kokią vietą šiuolaikinėje gerovės strategijoje turėtų užimti tokie elementai kaip miegas, judėjimas, emocinis atsparumas? Ar viską reikia spręsti iškart, ar geriau dėliotis prioritetus?
Miegas, judėjimas ir emocinis atsparumas – tai gerovės ir produktyvumo „šventoji trejybė“. Be jų ilgalaikė motyvacija ir produktyvumas – kaip bandymas važiuoti su ištuštėjusiu baku ar maratono bėgima su metaliniais batais, kažkiek įmanoma, bet neilgai. Aš aišku esu šališka, bet drįstu teigti, kad miegas yra viso ko pagrindas – be jo nei bus jėgų sportuoti, o apie emocinį atsparumą išvis nėra tada ką kalbėti. Miegas yra be galo svarbus psichinei ir emocinei sveikatai. Prisiminkite kaip Jūs kiekvienas jaučiatės po gero miego nakties ir blogo miego nakties. Kuriuo atveju šypsena, o kuriuo atveju viskas erzina? Judėjimui būtinai rekomenduočiau popietinio pasivaikšiojimo, pritūpimų ar laiptų lipimo mini pertraukėles visiem kartu ofise. Net 5 min judėjimo per valandą gali sugrąžinti energiją ir "refreshinti" protą. Bet ar reikia viską daryti iškart? Vėlgi, esu tikrai šališka. Siūlyčiau pradėti nuo gero miego, o tada į pailsėjusį kūną ir smegenis "dėti" kitus įpročius, kaip fizinis aktyvumas ir emocinis atsparumas. Tai bus tarytum gerai paruošta dirva naujoms įpročių sėkloms. Matot, smegenys nemėgsta didelių pokyčių „viskas iškart“ režimu. Tai sukelia stresą ir pasipriešinimo reakciją. O svarbiausia, kaip rodo neuromokslų tyrimai: dažnis yra svarbiau nei intensyvumas. Geriau nuosekliai, o ne tris kartus intensyviai ir tobulai.
3. Kalbant konkrečiai apie miegą - dažnai tai tampa paskutiniu elemtu, ypač kalbant apie įtemptus laikotarpius. Ką HR profesionalai turėtų žinoti apie miego svarbą?
Miegas dažnai laikomas asmeniniu reikalų reikalėliu – kažkuo, ką darbuotojai turėtų „susitvarkyti patys“. Bet tai – klaidinga prielaida. Miegas yra ne prabanga, o produktyvaus, saugaus ir kūrybingo darbo pagrindas. Ir tai pagrindžia ne nuomonės, o dešimtys mokslinių tyrimų. Čia nesiribosiu ir atsakysiu plačiai, nes manau ši informacija yra be galo svarbi ir vertinga suprasti kodėl miegas toks svarbus ne tik pačiam žmogui bet ir visai darbovietei.
Ką rodo mokslas apie neišsimiegojusius darbuotojus?
1. Sumažėja produktyvumas. Tyrimas su daugiau nei 4 000 darbuotojų parodė, kad žmonės, kurie miega <6 val. per naktį, praranda ~6 darbo dienas per metus dėl sumažėjusio produktyvumo, palyginus su tais, kurie miega 7–8 val.
2. Daugėja klaidų, nelaimingų atsitikimų ir avarijų. Miego trūkumas labai blogina mūsų dėmesingumą ir koncentraciją, lėtina reakcijos laiką ir sukelia didesnę klaidų riziką. Tai gali pavirsti prarastu klientu, tūkstančiais eurų nuostolių ar net automobilio avarija. Viena naktis su <5 val. miego paveikia dėmesį taip pat stipriai kaip 0.05 promilės alkoholio kiekis kraujyje.
3. Silpsta kūrybiškumas ir prastėja sprendimų priėmimas. Tyrimai rodo kad viena bemiegė naktis sumažina kūrybingumą net iki 60%, o neišsimiegoję žmonės linkę priimti nepasvertai rizikingus sprendimus.
4. Auga konfliktai ir mažėja empatija. Tyrimai rodo, kad neišsimiegoję žmonės labiau linkę į pyktį, prasčiau atpažįsta kolegų emocijas, prasčiau reiškia emocijas ir mažiau bendradarbiauja, taip pat elgiasi ne taip sąžiningai. Tai reiškia kad neišsimiegoję darbuotojai yra mažiau linkę padėti kolegoms, dažniau pasisavins kito darba, kirs kampus ir tikrai ne taip maloniai bendraus su klientais.
5. Kyla sveikatos problemų ir išauga nedarbingumo tikimybė. Miegas yra kritiškai svarbus imuninei sistemai. Mokslo tyrimai rodo, kad neišsimiegoję žmonės dažniau suserga virusinėmis infekcijomis, pvz., peršalimu ar gripu – vieno eksperimento metu dalyviai, kurie miegojo <6 val. per naktį, buvo 4 kartus labiau linkę užsikrėsti virusu nei tie, kurie miegojo >7 val. Taip pat jie ilgiau serga – imuninis atsakas silpnesnis, organizmui sunkiau kovoti su infekcija. Todėl dažniau ima biuletenius dėl ligos, o ilgainiui tai didina ir ilgalaikio nedarbingumo tikimybę. Chroniškas miego trūkumas jau siejamas su didesne depresijos, širdies ligų, II tipo diabeto ir nutukimo rizika. Visa tai – brangu. Rand Corporation analizė parodė, kad miego trūkumas JAV verslui kainuoja iki 411 milijardų dolerių per metus dėl produktyvumo praradimo, klaidų ir nedarbingumo.
4. Tikriausiai esate mačiusi daug įvairių organizacinių iniciatyvų - kurios iš jų iš tiesų suveikė? Kur slypi skirtumas tarp gražiai atrodančių ir realią vertę kuriančių sprendimų?
Čia irgi nepasikuklinsiu atrašyti išsamiai, nes šis klausimas ITIN svarbus. Gražios iniciatyvos ir tušti žodžiai ≠ veikiantys sprendimai. Pastaraisiais metais organizacijos vis dažniau bando įtraukti miegą į darbuotojų gerovės strategijas, tačiau ne viskas, kas atrodo "wellness", kuria realų poveikį. Dažnos, bet mažai veiksmingos iniciatyvos: vienkartinės paskaitos be aiškios intencijos ir be tolesnio tęstinumo, paviršutiniška edukacija (pvz., “7 patarimai geram miegui”), programos be individualizacijos ar realaus konteksto analizės. Kodėl neveikia? Nes miegas – ne informacijos trūkumo problema, o elgsenos pokyčio iššūkis, susijęs su kasdieniais įpročiais, darbo ritmu, psichologine būsena ir net įmonės kultūra.
Taigi, kas iš tiesų veikia?
1. Struktūruotos, elgsenos pokyčius skatinančios miego programos. Moksliniai tyrimai rodo, kad veiksmingiausios miego gerinimo iniciatyvos yra daugiasavaitės programos (4–8 sav.) susidedančios iš įmonės darbuotojų miego įpročių analizės (klausimynas), įmonės darbo kultūros analizės (pokalbiai su vadovais ir darbuotojais), seminarų pasakojančių apie miego svarbą visokeriopai sveikatai bei apie gero miego įpročius. Svarbu kad šios programos yra su praktinėmis užduotimis, refleksijomis, miego dienoraščiu (darbuotojai stebi savo miegą) ir individualiu pritaikymu. Viena meta-analizė parodė, kad tokio tipo miego edukacinės intervencijos darbo vietose reikšmingai pagerino miego kokybę, sumažino dienos mieguistumą ir pagerino psichologinę savijautą. Vienas tyrimas su IT darbuotojais parodė, kad po 6 savaičių programos:
Dalyvių miegas pailgėjo vidutiniškai 45 minutėmis
Sumažėjo praleistų darbo dienų skaičius
Pagerėjo dėmesys ir nuotaika
2. Lankstus darbo grafikas pagal biologinius ritmus. Žmonės turi skirtingus chronotipus, vyturiai ir pelėdos nėra koks kultūrinis mitas, tai kiekvieno genetinė tiesa. Kaip vieni aukšti, kiti žemi, taip ieni vyturiai, kiti pelėdos. Apie tai neseniai paleidau paskaitą goforward acaemy "Išgyvenimo gidas pelėdoms vyturių pasaulyje". Taigi pelėdos dirbdamos 8:00 ryto yra biologinėje "nakties" fazėje – jų kognityvinės funkcijos dar toli gražu neveikia pilnu pajėgumu. Čia tas pats kaip prašyti vyturių išanalizuoti įmonės duomenis dešimtą vakaro. Vienas tyrimas Vokietijoje parodė, kad darbuotojai, kuriems buvo leista rinktis darbo pradžios laiką pagal savo chronotipą, pradėjo miegoti 1 val. ilgiau ir geriau jautėsi dieną.
3. Poilsio erdvių įrengimas arba trumpų miego pertraukų legalizavimas. Net 15–20 min. „power nap“ gali padidinti budrumą, produktyvumą ir sumažinti klaidų skaičių. Be galo rekomenduoju leisti darbuotojams dieną trumpam nusnausti. Kompanijos kaip Google, Ben & Jerry's ir Zappos turi „nap rooms“. Vienas NASA tyrimas parodė, kad net trumpas miegas pagerina budrumą 34 % ir darbo efektyvumą 16 %.
4. Miego kultūros keitimas. Čia yra labai svarbu. Nes viena yra sakyti "mums svarbu miegas ir poilsis", bet toliau siųsti emailus 23:00 ir prie rytinės kavos pasakoti kaip vakar dirbai iki 2os nakties, o visai ką kita yra žodžius atitinkantys veiksmai ir pokyčiai darbovietėje, o svarbiausia gero miego pavyzdys iš vadovų. Barnes et al. (2015) parodė, kad vadovų miego įpročiai daro tiesioginę įtaką pavaldinių elgsenai, jų etikai, sprendimų priėmimui ir streso lygiui.
Mažo biudžeto, didelio poveikio sprendimai:
- Miego švietimo mini kursai, seminarai
- Nemokami miego higienos vadovai
- Lankstus darbo pradžios laikas bent 1–2 val. intervale
- Emailai ir skambučiai TIK darbo laiku
- Miego akcijos/iššūkiai. Mėnesį darbuotojai daro vieną paprastą miegą gerinančią veiklą, pvz 10 min natūralioj šviesoj kas rytą, kava iki 16:00, 5 min gilaus lėto kvėpavimo vakare.
- Geriausiai miegančio apdovanojimai. Kai kurios įmonės padovanoja miego sekimo priemones ir kas mėnesį apdovanoja reguliariausiai ir ilgiausiai miegantį darbuotoją.
- Vadovų mokymai apie miego ir produktyvumo ryšį (kad keistųsi kultūra „iš viršaus“).
- Miego naujienlaiškiai. kas savaitiniai ar kas mėnesiniai trumpi naujienlaiškiai apie miego svarbą, patarimus geram miegui ir iego įdomybes.
Tikros vertės sprendimai miegui gerinti yra tie, kurie remiasi elgsenos mokslais, o ne tik „įkvėpimu“, turi tęstinumą, yra pritaikomi prie darbuotojų realybės, įtraukiami į platesnę organizacijos gerovės strategiją, o ne lieka pavienė iniciatyva. Kaip sakoma moksle: Sleep is a performance-enhancing habit. Todėl organizacijos, kurios rūpinasi darbuotojų miegu, ne tik kuria sveikesnę darbo aplinką, bet ir išmintingai investuoja į savo rezultatą.
-
Jei ieškote, kas padėtų įgyvendinti moksliškai pagrįstą ir praktiškai veikiančią miego gerinimo strategiją jūsų organizacijoje – aš galiu padėti. Esu neuromokslininkė, miego tyrėja ir miego edukatorė, turinti ilgametę patirtį tiek moksliniuose projektuose, tiek dirbant su įmonėmis įvairiose šalyse.
Siūlau platų paslaugų spektrą, kurį galima pritaikyti pagal jūsų organizacijos poreikius:
– Interaktyvios paskaitos ir seminarai apie miegą, biologinius ritmus, perdegimą, miegą ir produktyvumą
– Miego edukacijos programos (4–8 savaičių ciklai) darbuotojams – su struktūruotomis užduotimis, dienoraščiais ir grįžtamuoju ryšiu
– Individualios miego konsultacijos darbuotojams, susiduriantiems su miego iššūkiais
– Vadovų mokymai, padedantys kurti sveikesnę miego kultūrą organizacijoje
– Pagalba diegiant miego gerinimo iniciatyvas: nuo „sleep-friendly“ politikų iki lankstaus darbo grafikų pritaikymo pagal chronotipus
– Mokymų turinio kūrimas, vidaus komunikacijos medžiaga (plakatai, PDF gidai, naujienlaiškiai, video)
Tikiu, kad geras miegas gali tapti vienu svarbiausių jūsų organizacijos konkurencinių pranašumų – nes gerai išsimiegoję žmonės mąsto aiškiau, dirba kūrybingiau ir gyvena sveikiau. Jei norėtumėte pasikonsultuoti ar sužinoti, kaip galėtume dirbti kartu – susisiekime.
.jpg)
